principai

1. Grožis
2. Nauda (funkcija)
3. Patvarumas

Tai antikinis, Vitruvijaus suformuluotas architektūros apibrėžimas, kuris ir šiandien visiškai tiksliai atspindi architekto darbą. Prioritetai, kuri iš šių savybių svarbiausia, kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi, tačiau architektūrai būtinos visos trys. Pašalinkime iš šio sąrašo grožį, ir teturėsime statybą; be naudos gausime skulptūrą, be patvarumo - dekoraciją, ar laikiną instaliaciją. Patvarumą lengviausia įvertinti objektyviai, jį gali nesunkiai apskaičiuoti konstruktoriai. Funkcionalumas taip pat sąlyginai aiškus, išmatuojamas kvadratiniais metrais, srautais, liuksais, decibelais, laipsniais ir bendrai ergonomika. O grožis yra subjektyviausia savybė, labiausiai kintama, priklausoma nuo mados, išsilavinimo, patirties, netgi nuotaikos. Architektūroje grožis gali reikšti tiesiog malonias, tvarkingas tūrio ar erdvės proporcijas, kurios kalba pačios už save, kartais vien jau tuo, kad "niekam neužkliūna". Tačiau aukščiausias mano tikslas - sukurti stilingą, laikmetį atspinditį ar netgi jį pralenkiantį stilių, suteikiantį objektui ryškią papildomą vertę. Geriausi projektai, ar tai būtų pastatai, interjerai, ar baldai, dėl savo stiliaus išlieka patrauklūs netgi tada, kai vyraujanti mada jau būna pasikeitusi, o po kiek laiko ir vėl tampa madingi. Cituojant architekto Rolando Paleko posakį, "architektūra yra įdomi tiek, kiek joje yra poezijos..."

Pradėdamas naują projektą, pirmiausia turiu suvokti bendrą projekto kontekstą. Visi atsakymai į klausimus "kas", "už ką", "kada", "kam", "ką" ir "kaip" statys turi susilieti į vieną logišką visumą, savo vaizduotėje turiu išvysti funkcionuojantį kūną. Sekantis uždavinys - daryti jį patrauklų, gyvybingą, vadinasi - gražų, patogų, tvirtą. Kad užsakovas taip pat "užsikrėstų" šia vizija, būtina ją išsamiai, aiškiai parodyti brėžinių, vizualizacijų ir teksto pavidalu. Vėliau reikia žiūrėti, kokiais būdais ir priemonėmis geriausia pasiekti šį rezultatą, neprasilenkiant su konstruktyvine, technologine logika ir projektui skiriamomis užsakovo lėšomis. 

Būna, kad pamatęs sklypą suprantu, kad  toje vietoje užsakovo vizija netinkama, arba dėl kažkokių kitų priežasčių tas pastatas net teoriškai negyvuoja, nes jau pačioje jo formuluotėje yra užprogramuota betvarkė, per stiprūs prieštaravimai. Tada ieškome kito sklypo, koreguojame projektavimo užduotį, praplečiu savo akiratį arba tiesiog ... atsisakau imtis šio darbo.

Galutinis mano darbo tikslas yra visgi ne projektas, bet darniai įgyvendintas pastatas, interjeras ar aplinkos sutvarkymas. Kad realizavimo metu būtų jo kokybė nesuprastėtų, reikalinga autorinė (projekto vykdymo) priežiūra. Vokiečių architektai juokauja, kad jeigu projekto sprendimai yra atlikti 100% kokybe, tai realizuotas objektas teturi 70% kokybės, todėl, siekiant tikrai gero rezultato, reikia projektuoti 130% kokybe... Lietuvoje, vyraujant žemesnei projektavimo, statybos kultūrai ir statybinėms medžiagoms, technologijai, rezultato kokybė paprastai krenta dar sparčiau. Todėl geram objektui pastatyti būtina autorinė priežiūra, kurios metu yra derinami užsakovo pageidavimai, rangovo (statybininko) naudojamos medžiagos ar statybos technologijos, įvairūs projekto pakeitimai, taisomos klaidos, parenkamos ir derinamos tarpusavyje konkrečios apdailos medžiagos, spalvos, įranga.